????

LEK
A
E PERKOHSHME MUEJORE E SHOQATES "L.E.K.A."
" Sendet e vogla rriten prej bashkimit " - Sallustius, De B. J. O. X.
,Vjeti V - Nr. IV
Prill 1933
PER111BAJ:J.1JA
E
LANIJĖS
EDUKAT.i<\\:
Ndergjcgja Kombtare -
- - - - - - - - - - - - fq, 101
lhS'l'ORI:
Prej dokumentave tė l<'arlatit -
- »
108
FOLKLORE:
Nder male t' ona
»
111
KRUEJA:
Kroj dhe Ēinari i. Ballabanecit - -
»
116
Dekn e Ballaban Pashės -
})
118
GO.TA E KOMBIT:
Koha e rasat e jetes - -
»
122
BIBLIOGRAFi -
-
))
124
Sr MBAROI DASHUNIJA ??? (kallxim kombtar) li - -
»
125
KROXIKit:
Lajme Shkodre - Lajme Shqypnije - Lajme Ekonomije-
))
129
Lajrne tė Jashtme - Lajme Kulturale
})
130
BUKLA (NUSEZA) (kallxim popnlluer Mirdite) - - - -
nė mblojcė
Drejtimi:
" LEKA " Shkoder
Shtypshkroja
"ZoJA
E FAPERLYEME"
Shkoder


POSTA E JONĖ
B. G. BUREL, - Muerem letren edhe dy pajtimet. Falnderime.
D. M. T. - Muerem tetren, tė" hollat e sidomos shejet e miqs[s
qi na knaqin gjithmonė".
P, Zn. PE'l'ROVIĒ-BEOGRAD - Muerem doriishkrimin e ēmueshem.
Falnderime.
A. K. BEOGRAD
Ealnderime tė" »eta per miqs(n edhe per ndi-
men. Falitderime edhe Z. M. T.
A. A. L. BoLOGNA - Tash Ju dergojm numrat qi kerkoni,
H. K. KRUEJĖ - 1/alnderime tė" nxehta.
H. K. KlWEJĖ - Jlalnderime tė" nxehta, per gjithshka ! Per ket
muej ishte kenė" teper vonė"!
D. N. R. RRENOĖ - Ishte kenė" shi kshtu.
GJ. M. DURRĖS -
Muerme pajtimin.
A. GJ. M. RoNCOVERO -
Muerem ndimen. Falnderime I
OROE t - Drejtimi
i Shoqatės "L.E.K.A."
mban tagrin mbi
ēdo artikull
qi botohet nė ket tė Perkohshme
e ndalon
ēdo
R \\I S H T Y P J" E
a
PERKTHIM.


EDUKATĖ
N D E R O J E G J A KOMBTARE
Jemi nė shekullin e njizetė. Shekull gjytetnimi e perparimi; she-
kull ēpikjesb, fluturimesh, rekordesh, syperprodhimesh e krize, pasunije
e vorfoimi; shekull lidhjesh, traktatesh, konferencash, marrveshtjesh
e mosmarrveshtjesh; paknaqsish e mosbesimi; armatimi e ēarmatimi;
shekull vetquejtun lirije, drejbsije, sinēerit.etl, vllazoije, bashkimi in-
telektual, moral, financiar etj etj., nė tė cillin kombet e perparueme
s prajnė tui ju matė njaoi tjetrit me tė gjitha mjetet qi kanė e qi
shkojnė tuj ēpikė, e pėrpiqen nė ēdo mndyrė me ja kalue shoqishoqit;
e kombet m§. tė vogla i pshteteo herė njanlt herė tjetrit komb tė
madh si mbas rrymės e kerkesės sė fatit; e tė gjitha kto - thonė
ata - i lypė prestizhi nacjonal qi nė fund del tu ndergjegja komb-
tare. Porse shka ! nė kaq, deliktet shtohen per ditė ma teper e ma-
rrin dhen. Organet e zakonshme s mjaftojnė me mbajtė qetsfn: shu-
mohen tė burgosunit e shtohen burgjet, hidhen nė mergim o inter-
nohen gjithnduer gjytetas, mproben me ēdo mjet ata qi i sherbejnė
njanės o tjetres parti: rrxoheo frone, plandosen nė mjerim mbreten
e ndjeksat e tyne e gjaku vllaznuer derdhet pa dhimė: nji ēetė
nierzish duket se nuk gjėnė koaqė ma tė mirė posė me rrėnue shka
ka ma, tė ēmueshem kombi e prandej u futen bombe o u ipet
zjarm ndertesavet ma tė kushtueshme: rrėnohen shtypsh kroje, bi-
blioteka e institute, shkatrrohen komunitete, merren neper kambė bu-
jarėt e tė ligshtėt; shkarkimevet u besohet, e e verteta s merret para
sysh; qiten nė harresė veprat e bame e qi shkojnė tui punue nierzt
me ndergjegjė, trillohen gjithnduer shpifjesh kundra tyne per me
njallė mnin e popullit ndaj ta, e veprat bamirėse njehen tė rrezik·
shme; dnohet i vogli per nji pulė tė vjedh un e per shdukje mil]o-
nash s bahet fjalė, pengohet shtypi i mirė e shtypi i pamoral bahet
ushqim i perditshem i pjesės ma sė madhe tė nierzimit me perfu-
ndime greve, rrevolucjoni, disprimi, vetvrasje etj.j vyrtyti perbuzet:
egoismi, rrena, indiferentismi e oportuniemi bahen drejtimi i jetės sė
shumkuj e kshtu vuejtjevet tė zakonshme tė jetės sė nierzimit ju shtne,
shi nė ket shekull gjytetnimi, parimi barbar: << Bje i fortė tė ligut.»
Tė gjitha kto mbrapshti, pse u la mbas dore edukata e ndergjegjė,,


102
NDERGJEGJA KOMBTARE
Prandej tė na ēeli syt ne shqiptarvet gjendja e mjerueshme e po-
pujvet tjerė, e tė na api shkas me edukue me ndergiegjė kombtare
brėznin e re t' onen, e cilla ka fatin m'u rritė nė prehen tė nanės
Shqipni tė Iir, nė giubė amtare e pa drojė dajakut tė pushtuesit
regresist, sikur u rritem na qi s gnxojshim m' u quejtė e m'u njehė
shqiptarė e me pėrmendė
Sbqipni.
Sot asht detyra e setcillit nesh me u perpjekė per tė rrajosun
nė shpirt tė djalerfs s' onė ndergjegjen
kombtare qi tė rindertojė
moralisht e fizikisht sbka prishi robnija ma se katerqindvjeēare.
Sot, qi jemi nė fillim, lypet doemos veprimi i tė gjitbve per t'i vue
themele tė shndoshta ndertesės sė kombit: t'i dalim puuės para si
na kshillon vjerrshtari latin, Ovidius :
Principiis obsta. Sero medicina paratur,
Cu1n mala per longas convaluere moras. 1)
Tė spjegohemi pak ma kjartas shka asht ndergjegja kombtare
e mos t'i ve mendja kti] se kjo i perkat vetun nėpunsavet tė shtetit
e jo tjervet.
?
? ?
Ata qi kanė lexue me vėmendje artikullin mbi ndergjegjė nė
numrin e maparahem, kanė pa se ndergjegja asht mbrenda nesh, e
me fuqi morale tė veten na shterngon me permbusbė ma 1,1ė miri
detyrėt t' ona; kanė pa edhe se ket za o li gjė tė perm brendshme
e ndien dikush ma teper e dikush ma pak si mbas edukate qi pat.
Tesh na, tui dashtė m' e pershkrue ket ndiesi shpirtnore mė nji lamė
tė veēantė - nė dashtni t' atdheut e tė mirėgjendjes shoqnore - po
mundohemi me paraqitė, sa ma shkurtas, nė ket artikull, do mendime
qi na drejtojnė per sajim tė nji ndergjegjeje kombtare tė shndoshtė e
e tė dobishme per mbarė kombin.
De Tocqueville, tui folė mbi kto themele t' atdhedashtnis thotė:
'' Asht nji dasbtui e cilla bunon nga ajo ndiesi e pashprehshme e e
"painteresė, qi lidhė zėmren e nierit per vend ku leu. Kjo dashtni
"instinktive ka lidhni me andje tė dokevet tė vjetra, me nderim per
"tė parė e kujtime tė kob vet tė kalueme e prandej e ban nierin m' e
"dashtė atdheu si shpin e vet. Nė familje nieri gjen qetsin e dish-
" rueme, zhvillimin e ushtrimin e zakonevet e tė prirje vet; pjestarėt e
"sajė janė tė lidhun per tė, pse ju sjellė nder mend kujtime e knaqa
" tė paharrueshme, e njiherit gjejnė njifarė an dje me jetue nen ndi-
1) Ovidius, Rem. am. 9:1.


?
NDERGJEGJA KOMBTARE
103
"giesė. Kur kjo dashtni asht e percjellun edhe me besim, atbotė
"veprohen punė tė ēuditshme." 1)
Ē'fat kish me kėnė per vend t' onė me pasė per t'u shikjue
gjith shqiptarėt si vllazen tė njaj familje e me u drejtue mbas ktij
parimi! Kur nieri punon ne tė veten - tė jet i motnuem o i rij, i
parė o i mbram - s din me i ba hile punės. Nė shtet tė Iir gjith
shtetasit janė ne tė veten, nuk paguejnė taksa per tė mbushė kule-
ten e pushtuesvet, por per t.ė mbajtė nder zyre shtetnore djelt e
vllazent e vet. Nuk ēilin rrugė per tė kalue tė huejt me u a grabitė
pasunin, por punojnė me i dhanė jetė tregtie sė dekun. O. Cantu,
tuj rrahė kot ēashtje shkruen: " Ē' do tė tham per uji ēetė nierzish
"tė cillėt neser do tė jen gadi me derdhė gjakun per atdhe e sot
"damtojnė shtetin me kontrabanda, korrupcjone, e nuk zblojnė bakqitt.
"Me i ndie kah flasin disa librues tė popullit mbi mprojtje e liri
"t' atdheut, mbi perkrahje tė vogjlis, besim e vota tė popullit etj.,
"duken si t' ishin Solona o Bruta, por kur tė vėhen nė provė da-
" lin krejt perkundra. M' e dashtė atdhėn s do me thanė me dishrue
"zyre tė nalta o me kryesue ndo 'i parti tui lanė mbas dore tė mi-
" ren e vertetė tė popullit. Duhet m' e dashtė e me i vjeftė atdheut
"jo vetem per vetvedi, por edhe per tjerė e m' e shikue si banesė
"tė mbarė popullit e si pasuni botnore. Me dashtė atdhėn don me
"thanė me shti nė punė dijen e pasunin me aq mjeshtri sa qi tė
'' sjellin vedit e tjerve dobi jetsore, me i dhanė shkas perparimit tė
"vertetė i cilli pshtetet nė punė tė padame e n' ushtrim tė tė gjitha
"vyrtytevet; perkundra dekadenca rrjedhė nga oportunizmi, egoizmi,
"perbuzja e shtypja e vogjlis e nga veset e kqija. Murtaja e atdheut
"asht djalerija krenare e pėrtace qi tallet nder kafe, lojna e theatra;
"qi lexon sa me kalue kohen e jo me u kthellue nė dituni, i pet
"mbas mode e i ban tė vetat mendimet e ēdo gazete." 1)
Per tė rrajosė ndiesi fisnike ndergjegje kombtare nė popull
t' onė, lypet msimi nder shkolla e shembuj nė veprime. T'u msohen
tė rij';Tet parime tė shndosbta e t' u ipen botnisht e privatisht she-
mbuj t' ushtrimit t' atyne parimeve e mbas pak vjetėsh kem per t' a
pa Shqipnin si nji parriz toke.
N dergjegja - si e dijm - ka dy rrajė qi Janė: mendja e vull-
ndeti. Lypet drita e mendes me dallue tė mirėt e tė keqt e fuqija
1) De Tocqueville - De la dem, en Amer, t. 11 e VI.
2) C. Cantu - Attenzione o. XIV,


104
NnERGJEGJA KOMBTARE
e vullndetit m'u largua veprash sė liga e me krye punė tė mbara.
Nuk asht per t' u pranue mendimi i clikuj qi thotė se vullndeti don,
pse i kande e asht terbjekė prei qefifi tė vet. Mos t' ishte mendja
qi ja paraqet tė mirėt o tė keqt e njl'tj gjaje, nieri s priret dot. Nji
shkas fare i panjoftun qi tė shkaktojė nji levizje vullndeti nė ket
frymuer, i cilli quhet homo sapiens, kishte me kenė shkas i pamjaf-
tuesbem, causa insufficiens. Para veprir:nit tė vullndetit, pra, lypen do
njoftime, gjikime, arsyetime pak a shum tė mendueme.
Tesh, tui ndejė nė Iamen e nd~rgjegjės kombtare, po thomi:
Para dashtnis s' atdheut lypet njoftimi i tij; para zellit me i sher-
bye atdheut lypet njoftimi i nevojėvet tė tija e i mjetevet per t' u u
ba bali. Prandej duhet tė njofi djalertla e jonė jo vetun rrelacjonet
instinktive qi ka uieri, si p, sh. at farė mallit qi ndien ēdo nesh
per at shpi ku banoj, per at maballė o shkollė ku luejti e kreu
kndimet Jl veta etj., por edhe lypet ti i njoft rrelacjonet e miradijes
ndej atdheu per tė mira qi pat prei si; medjė i
duhet ngulė mirė
nė krye se rrelacjonet ndej atdheu sl1kojnė krahas me rrelacjonet qi
ka pjestari i familjes ndaj familjen e vet e gjymtyra ndaj trupin.
Po s i pat kto parime tė nguluna mirė nė krye, dashtnija e atdheut
jet vetun egoizem: e due atdheu pse 11ty gjejė interesat e knaqat e
mija personale. Prandej kur egoismi i paraqet nji interesė e knaqė
ma tė madhe aj mbrrio me veprue edhe kundra interesės sė per-
bashkėt t' atdheut, mjeft t' i shkojė tymi i vet ndrejtė.
Do tė njifet mirė atdheu flzfkisht : nji tregtar qi s njef rrugėt
ujnat, malet, fushat etj., s mund t' or~anizojė nji sherbim marrėdha-
njesh; nji industrial qi A i njef, s mnnd t' organizojė shfrytzimin e
pasunivet tė vendit; nji luftdr pa ket dijeni, s ka si t' organizojė
strategisht as taktikisht as Iogjietikieht mprojtjen e atdheut; nji
qeveritar qi si din, s mund tė rregullojė as tė kontrollojė tė gjitha
ato veprime qi lypė, rasė mbas rase detyra e tij ; kshtu tė thona
per financjarė, per arsimtarė, agrarė t3tj. Garcia Moreno, President i
Ekuatorit - i cilli nė pak vjet e naltoi kombin e vet prei nji shkalle
tepet t' ultė mė nji shkallė gjytetnimi fare tė naltė - ju gatue zyres
sė sundimit tui studjue tė gjitha degėt e ditunivet tė natyrės. Randsi
tė madhe ka njoftja e kombit fioancjarisht, e prandej shum herė fi-
tuen besimin e popullit e duelen qeveritarė t' aftė ata nierz qi dijten
me permirsue financen. Mjafton tė permendim Neeker per me pa sa
dobi i sjellė kombit nji ftnancjer i aftė; e Oolonne per me vrojtė
damet e pazotsis sė zyres sė financavet 1).
1) Necker kje minister financash nė Francė para.
rrevolucjonit. Ankimet mi\\


NDERGJEGJA KOMBTARE
105
Dnhet njoftė kombi moralisht nder prirJe, doke, vese, virtyte
etj., qi mos tė bahen gabime tui mendua se francezi mund tė drej-
tohet si germani, shqiptari si amerikani, besimtari si i pabesimi e mos
tė zbatohen ligjė e kode tė huaja qi si pershtaten shpirtit tė kombit.
Dihet fare mirė nga historija ēė dame i suellen salvimtarėt e besi-
mevet nder kombe tė ndryshme tė botės e si nuk muejten me u vtl
n' udhė tė rindertimit per pa shestue ēashtjet besimtare. Shembuj
tė gjallė tė ksajė ēashtje kemi edhe sot nder kombe jo fort larg nesh.
Per tė pasė njoftime tė thella tė karakterit, tė fuqivet e t' idealevet
tė kombit lypet nji dijeni e haptė e foklores e ethnologis e e historis
sė tij. Tuj njoftė prirjet, gabimet e rreziqet e hershme, ruhet nieri
qi mos t'i persrtsln, per mos me u vertetne shka difton gojėdhana
mbi humbjen e princnis sė Dnkagjinvet; tnj njoftė lnmnit e kalneme
krenohet e merr shkas me u gia fatosavet, tė cillėt kjene pinjoj tė
njaj nane me" tė. Por kėtu duhet rnejtė mos me sbkapercye cakun e
arsyes e me kalue nė ksenofobi, tui mbyllė syt e tuj perbuzė kombet
tjera, pse atbotė vertetobet fjala e tė moēmit: "Mendja e madhe e
zeza e tė zot"· Kur njifen fuqit e verteta nuk bahen hapa tė ga-
bueshem tuj kujtue se nji komb dikur i fort do tė gjindet gjithmonė
n' at konditė e me ato fuqi qi i ka pasė motit nder kobė historike.
Pra, per sajim tė ndergjegės kombtare lypet punimi i mėndes
qi t' i a paraqesi nierit per njoftim tė gjitha pikpamjet morale e
shoqnore tė kombit. Nji atdhetarizem i verbėt asht njt dashtni e
pathemel si asht i pathemel vullndeti pa mėnde, Nji dashtni e tillė
ndoshta qindron, por veton s.i interesė vehtjake me shka bje mbas
vedi ky ves: smirė e mni kundra tjerve, pengime per zhvillim e
perparim t' industris e sa tjera dame tė cillat mjerisht po i shoflm
nė shum rasa.
Edukata e ndergjegjės kombtare e ban vullndetin t' aftė me
ndie zanin e ligjės sė natyrės, me i ndigiue me kujdes, m'u drejtue
e me veprue nė ēdo rasė mbas atij zani, edhe pa kėnė shtye prei
tė rrebta kundra qeveris s' at-hershme haheshin sidomos per shperdorim nė financė
e me at rregullim qi i dha Necker, ndoshta kishte muejtė me pshtue monarkija,
tė kishte dijtė mbreti m' e mbajtė afer vedit ket farė ministrit; aj e largoi e ju
suell Colonne-s e kshtu e shpejtoi rrevolncjonin tui humbė financen nder dner tė
sspueme tė tija.


106
NDERGJEGJA KOMBTARE
eprorėsh me ēmime o me ndeshkime. Mjetevet koaktive qi ka qeve-
rija, nė shum rasa nieri mundet me ju ikė, prandej mjeti ma i miri
asht me rritė djalerin t' onė me nd~rgjegjė kombtare qi tė ndien
pergjegjsin qi ka faqe vedit, familjes, krahinės e mbarė kombit.
Po s pat populli ndergjegjė ko1nbtare tė vertetė kurrnji mjet
s mjafton me ndalė shperdorimet: Qeverija mund tė shumojė ush-
tarė e gjindarė, por s ka per tė mujtė me ja mbyllė deren kontra-
bandavet - si u pa me taksen e grimjes sė duhanit; resul ton prei
shitjeve letrash e bobinash se harxhohen rreth 1.250.000 kg. du-
han qi do t'i nepshin arkės !'lė Shtetit fr. a. 4.500.000, pėrkundra
s hine veē 1.200.000 fr. a. I) - ; kshtu tė thona per rushat, favori-
tizem, hjeksf e deri zhdukje dokum<mtash, si ndolli skandali i fa-
brikės " Skoda '' nė Rumani. Tė caktojė qeverija nji rojė per ēdo zyre
e skutė tė shtetit, por roj sit kush do t'i shikjojė? Sa pare bajnė
rojsat me armė e me pranga tė tyne kur puna mvaret prei nji men-
taliteti? P. sb. popullit t' onė i asht mbushė mendja se tė gjitha
nisjativet i perkasin qeveris, e se per ēdo veper sado tė vogel qi tė
bajė njėni do tė ket nji shperblim disa napoljonash e nji zyrė sa ma
tė nėltė. E per kta a thue mjafton nji patrollė per me ba qi tė marrin
ndo 'i nisjativė tė vjefshme nė dobi tė popullit kur nuk shofln nė bo-
rixont t' idealevet tė veta tui fluturue napoljona 1 Ju pezulloka rroga
uji nėpunsit e aj ka per tė gjetė nji burim tjeter qi t'i dali dy fish;
ka m'u vendue nė Parlament qi t' i ndalet rroga deputetit kur tė
mungojnė pa arsye, por, ne mos kjoftė ndergjegja kombtare, aj ka
me M budgetin e vet: rroga qi mė ndalohet asht kaq, por mbassi
kjo punė qi kam perdoresh mė qet dlsa r-.' ma teper, po ndalem ktu;
e ndoshta shi at ditė lypej pranija e fjala e tij per tė mprojtė kra-
hinen qi perfaqson. U shumokan prekaucjonet rreth pasunis sė shte-
tit, por deri sa populli tė ket mentalitetin se pasunija e shtetit
asht si aj livadhi i shkretė qi e kullosin pelat e verbta : kanė m'u
zhdukė pulla e bandrola gjithsaherė tė paraqitet rasa. Kena per tė
mbjellė pemė javen e drunit, por xausat kanė me punue pa vullndet
e prindja, kur nuk mbjellkan nė tokė tė tyne, kanė me gjetė qinda
shkajqesh per mos me i lanė me punue ; e pėmėt qi kanė muejtė me
xanė bri rrogash kanė me u ba sa rr1a parė shkopij katundarėsh per
tė rrahė gomarėt e qymyrit qi nuk ecin si donė tė zotėt e tyne. Ec
e veu· ka 'i polic per ēdo fidan I Giuha duhet lavrue, e pasunue le-
tersija e jonė; por, nė krahazoshim librat, tė perkohshmet e fletoret
shqipe me ato tė giuhvet tė hueja qi lexohen nė vend t' onė, kena
1) Shif "Besa"
N. 505.


NDERGJEGJA KOMBTARE
107
per tė pa se tė huejat i kalojnė shum fish t' onat ! Po t' ishte nder-
gjegja kombtare kishte me u ēmue e me u perkrahė ma teper shtypi
kombtar e s kishin m'u perbuzė shtrimet shqipe me do paragjikime
fare tė pa vend.
Ndergjegja kombtare pra lypet doemos per mirėvojtje tė tė gjitha
punvet tė shtetit: tė jet i madh o i vogel, nėpunės shteti o privat,
pasanik o vobek, duhet t' a ndien e tė drejtohet mbas kshillevet tė
saja. Sigurisht i paharrueshmi Risto Kotadi, i cilli la pasunln e vet
per ngrehje tė nji smuetorje nė Korēė, drejtohej me· parime komb-
tare tė tilla. Sa ma i kudueshem qi tė jėt nieri aq ma teper do
tė dijė me njoftė e me ēmue ata tė cillt kanė ket ndergjegjė e qi
shkojnė tui e perhapė; prandej na to Lekės - si mbas programit qi
kemi - nuk do tė lodhemi kurr, me shtyp e me fjalė, tui perhapė
ket edukatė prei sė cillės mėvaret mbarėvojtja e mirėgjendja e gjith
shtetasve. Mirė thotė Pindari: "Mt~ shti grindjen e me sjellė per
sė mbrapshti gjytete e popuj mjaftojnė tė dobtit e t.ė patenzonėt, por
me i pru n' udhė tė ndrejtė e tė vyrtytit lypen fatosa e kreshnikė
qi drejtohen mbas ligjės sė Perendis." 1)
Prei shka thame kuptohet se ndergjegja kombtare asht njaj sis-
tem veprimesh sė mendes nepermjet tė cillave njifet kombi nė tė
gjitha pikpamjet morale, ekonomike e shoqnore; e veprimesh sė vull-
netit qi drejtohen per t'i sherbye atdheut si familjes sė vet e per
tė permirsue moralisht e financjarisht gjendjen shoqnore. Ky sistem
njoftimesh e prirjesh sė vullnetit asht, dhe lidhė porsi ligjė natyr»
e cilla drejton e shterngen mbarė popullin tok e setcillin shtetas -
nėpunės, zyrtar o privat - si mbas kambe e zotsije qi ka - per
t'i dhanė jetė e shpirt kombit. Pa ket ndergjegjė kombi kishte per
tė mbetė si uji amull prei kah s del dobi veē perhapje smundjesh,
pengim veprimesh e dekė tė pakohė.
1) Pindari, - Pizie, od. IV. v. 484.


,.
H I s T o R I
Pre i dokumentave
tė F a r I a t i t
(Shif fq, 43)
V
allicato questo ietesso Monte ver-
Si tė kapėrcehet ky mal, kahė
so l' Oriente vi e una eapelleta ov-
Lindja, asht nji Kishėz ase nji vet-
vero Romitorio al Villagio di Seeldia
mitare nė katundin e Sheldis e
eoperta, ed in qualche stato, ma quivi
mbėlueme e nė nji farė gjendjeje
non si soorqeoitro, ehe una campana di
tė mirė, por kėtu nuk dallohet tjetrė
trenta e pi1'1, libre i) d'un esquisito suono.
perveē nji kumbone tridhetė e ma
Quindi mirando U Settentrione, doppo
Iibresh 1) me nji tingllim tė kandshem.
d' aver passaU diversi Monti, e valli
Kėndej na, tuj mbajte kahė veri, mbas-
si arriva .finalmente a' territori di
si tė kalohen disa male e lugje, mrri-
Driuastro eonsumati, ehe si avranno
het ne e m
bram nder tokė tė rre-
1wilUa pi1'1, di trediei, e perehe li terri-
n
ueme tė Drishtit mbassi tė bahen
tori di Drivastro sono spartiti tra li
ma se trembėdhetė mil. E mbassi
Veseovi di Sappa, Pulati, e Seuttari,
rrethet e Drishtit dahen ndermjet
eos1 diseorreremo di 'quella perse sola,
Ipeshkvijvet tė Sapės, tė Pultit e tė
ehe verso l' Oeeidente appartiene alla
Shkodrės, kena me folė vetun mbi
giurisdizione del Veseovo di Seuttari.
atė anė tė Prendimit qi i perket su-
Di presente que' luoghi, Paesi e
ndimit t' Ipeshkvit tė Shkodrės. Nė
Villagi p/ maneanza d' Operari sono
ditė tė sodit ato vende, fshate e ka-
tutti Turehi fuori di poche, ed anohe
tunde, per mungesė tė Meshtarėvet
oeeulta p/cio vi sono state ·piu Chiese janė tė gjitha myslimane, posė njaj
ed ora si seorgono le rovine, non ė
pakice edhe kėjo e mshehme. Do kish-
cos1 f
aeile frequentare que'
na janė kenė (por) sot (veē) rreni-
met shifen (e) nuk asht t' udobėt me
u sj~llė neper ato (vende)
faqe 12
per il soepetto, ehe si ha di trovar de-
pse drenė mos tė:gjinden pare (o vi-
na:ro ed altri (sie).
sare) tjera.
Si viene ora alla grande, e oastis-
Kalohet tash nė fushen e madhe
sima pianura di Stoj, ehe princiP'iando
e fort tė haptė tė Shtojit, e cilla, tuj
da Drivasto, e suoi territori abbraeC'ia
:xanė fill prej Drishtit e prej rrethe-.
tutto il piano aneora di Seuttari, e si
vet tė tija, pershin edhe krejt fushen
estende fino alle radiei de' Mont-i di
e Shkodrės, e shtrihet .deri tu rran-
Sopraseuttari rachiude in se Lago di
xat e malevet tė Mbishkodrės, e mban
Seuttari, e va sino a Potqoriesa eitta.
nė vedi Liqenin e Shkodrės ('l) e ka-
pet deri nė qytetin e Podgoricės. Prej
i) libra = rreth i/2 kg.
Shkodrės pra,· tlij mėsye · ndermjet


PREJ DOIWMENTAVE TE FARLATIT
lW
Da Scuttari adunque mirando tra l' 0-
Lindjes e Verit, si tė kalohet fusha,
ritmte, e Settentrione si perviene pas-
mėrrihet bri rranxavet tė Malit fort
sata la pianura di ftanco alle radici
tė naltė tė Maranajit e aty nė rrash
del Monte altissimo di Maranai, ed shifet Kisha e Shėn Gjon Pagsuesiė,
ivi in piano si vede la Obieea di S.
e cilla ka kenė Kishė Abacjale me
Giovanni Batt: quale per essere .Abba- Mungade, e shifet e rrėnueme : gru-
.e-iale Ohiesa, e Monastero si vede di-
mbuj tė mdhaj gursh, gėrmadhe tė
roccato, gran Mucchi di pietre, gran
mdha, mermerė tė mdhaj ; e sė mbra-
roi?ine, gran marmi, ed insomma si
mi, dihet prej gojdhanės sė sakėt se
tiene per eerta tradizione essersi sco-
aty janė kenė gjetė sermaje tė mdha
perto gran argentaria di OandoUeri, kandilj sraah, 11am pa etj , Y
etun ku-
lampadi. Il solo campanille si scorge m
bonarj
a shifet e ruejtun edhe pse
nel suo eesere benche alquanto sopra
pak e rrėnueme kahė maja. Asht e
rovinato. Eeso alto assai forse dieci
ė
naltė mjaft, nja dhetė hapa prej toke,
passi sopra terra tutto di pietra segata krejt nė gur tė sharruem katruer, me
quadra colli suoi fenestromi; cingeli ('1) dritsoret e veta, me ēengela ('I) qi ha
insomma fosse in messo a Roma, certo me kenė nė mjes Rromės, sakt kishte
avrebbe il suo epico, e merito di guar-
per t' a pasė randsin e vet e kishte
darlo, da questo puo comprenderai ehe
me meritue me u vrojtė ; prej kėndej
fabrica fosse stata la Ohiesa, ed il
mund tė kuptohet ē ndertesa do tė
Monastero. Inscrizioni vi sono molte
kėn kenė Kisha e Mungadja. Shum
ma rotte, smezzate, spezzate lapidi, ed
nėshkrime janė, por tė thyeme, tė
ogniuno non vi puo andare per la
pergjysueme, rrasa tė plasua, e nuk
nota ragione di non dirsi d' aver tro-
mundet gjithkushi me shkue aty, per
vato denaro. Vi si scorĒJono ancora di
arrėsye tė zakonshme qi mos tė tho-
presente li Oliveti di questa .Abazia,
het se aty janė gjetė pare, Edhe tash
terreni, ed ampie possessioni incolte.
shifen ullishtat e kėsajė Abacije, tokė
Volgendosi colla f acia inver l' occi-
e prone djerre. Tuj u sjellė me ftyrė
dente, e seguitando il camino della
prej prendimit e tuj vijue udhen nė
suaccennata pianura non distacandosi
fusben e aiperthanun, per pa u lar-
troppo dalle radici de' Monti si arriva
gue fort prej rranxavet tė Malevet,
ftnalmente ad un V illagio detto Oo-
mėrrihet n' e mbram tu nji katund
plicu, e quindi indrizzando il camino
qi quehet Koplik, e kėndejna, tuj u
a mano dritta
drejtue n' e djathten,
faqe 13
mirando tra l' Oriente, ed il Setten-. tuj mėsfe kahė Ver-Lindja, haset nji
trione s' incontra ad una Ohiesa detta
Kishė e quejtun Shėn Mėrija e Ko-
S. Maria di Ooplicu di bella strutura,
plikut ndertese sė bukur e sė ma-
e grande ma le sole 1nura della Ohiesa dhe, por veē muret e kishės sė zblue-
seoperta sono rimaste con un mondo ('I) me kan mbetė, bashkė me nji mori
di rovine. .Alcuni hanno detto, ehe
rrėnimesh. Disa kan thanė se edhe
questa pur fosse stata .Abba.e-iale, qua-
kėjo ka kenė Kishė Abacije, por sido
lunque peri> siano stato (sic) e certo qi tė jet kenė, sakt asht Mungarėsh,
ehe di Monaci1 e sara etat« gran f a- e duket se ka kenė ndertesė e madhe


110
PREJ DOKUMBNTAVE
TĖ FARLATIT
brica, quale percio si
rovinata, ed
qi asht rrėnue e rrafshue per tokė,
ė
uguagliata al suolo, perche essendo
pse tuj kenė se banorėt e Krishtėnė
sempre staf-i li abUant'i Oristiani de'
tė Malevet tė Mbishkodrės kan kenė
Monti di Sopra Scuttari forti, ed in
perherė tė fortė e me nji farė lirije,
qualcbe liberta esso luogo potea ren-
aj vend mund tė vijtėte gadi si nji
dersi quasi uu fortino, ed avendo se-
Jmllė; e tuj kenė se deri nder dit
guitato jino quasi alU nri di frequen-
t' ona aty shkoshin gjindja pa i a da
tarsi quel luogo, e farsi ancora un
e l)ashin edhe treg tė mirė, pse gjith-
buon mercaio p/ il eoncorso d' ogni
nduer gjindsh mėrrshin pjesė, u ndal
sorta di persone eon severi ordini, e
edhe ata tė m
bledbun me urdhna tė
decreti s' impedi aneora quel eoneorso.
rrE3ptė e me ligjė. Per me i pasun
P inserizioni di questa Ghiesa p/ po- nėshkrimet e kėsajė Kishe lypet kuj-
tersi ave1·e si riehiede gran diligenza,
dea i madh e urti.
e cautela.
Ometto altre Ohiese, e luoglti pj co-
Po la m
' anesh tjera Kishna e
me ehe di nieno eonsidera,zione, e di mo-
vende Sliėjte, pse ma pak tė rand-
numenti, bastandomi riferire gli luoghi
sfr:ohme e tė pa pomendore, tuj mė
d·i frequenea, e considerazione, ehe si
mjaftue tė diftoj vendet e rrahna e
hanno anclie di presente. Questo
me randsi qi gjinden edhe tash. Kėta
ė
quanto si puo riferire de' contorni di
asbt shka mund tė diftohet per rre-
Scuitari il resto de' Mont'i di Sopra-
tb.et e Shkodrės, sa per shka u per-
Scuttari, resta ad altri l' impegno.
ke:t Malevet tjera tė Mbishkodrės,
Parmi non fuori d·i proposito ae-
tj@rakush tė kallxojė.
cennare u luogo del Martirio di S.
Nuk po mė duket punė e pavend
Biaggio Vescovo, e Martire, e de' Sant!
me ēekė vendin e martirizimit tė Shėn
quaranta Mm·tiri, la di cni Patria, e
VJashit Ipesbkev e Martir, e tė Ka-
luoghi e l' Epiro detto di presente
te:J'dhetė Shėjtenvet Martir, atdheu e
.Albania inferiore. Le prnove,. ed i mo-
vendi i tė cillvet asht Epiri, qi sot
nmnenti sono certi, e fali, ehe a ehi
qu.ehet Shqipnija e Poshtme. Provėt
bene considera l' istoria, toglie ogni
e pomendoret janė tė sakta e njaq
difficolta, Primieram.? e l' istoria, ehe
sa i largojnė ēdo vėshtirsi atij qi
riferisee di S. Biaggio
sh ikjon mirė historin. Sidomos hia-
torija qi kallxon martirizimin e ve-
ndin (e martirizimit) tė Shėn Vlashit
faqe 14
e da' Santi quaranta Martfri il Mar-
e tė Katerdhetė Shejtenvet Martir,
tirio, e luogo ci dara eognizione della
n~ ep njoftim per vendlindjen e tyne.
natia (sie) de' Medemi. S. Biaggio,
SJ-1ėn Vlasbi e Katerdhetė Shejtent
ed i Santi quaranta Martfri sojfrirono
M.artir kjenė martirizue kohen e Pe-
il Martirio a tempo di Licinio Lmpe-
randorit Liēin nen Presidin Agrikola
ratore sotto .Agrieolao Preside nel
nė Malin Arge.
Monte .Argio.
(Vijon)


FOLKLORE
' ' N D E R
M A L E
T' O N A '
'
Gjithkush e din se teshmė turizma ka marrė hapėt n' Europė.
Djelmoēa tė ri, studenta shkollėsh e Universitetesh tubė e tubė nder
dit pushimit marrin malet, e bjeshkėt e nėlta, mblue me borėt' am-
shueshme, nė vend qi m'u tallė neper rrugat e zhumhurshme

gjyteteve e nder pijetore. Me kėso shetinash tė fjeshta kėnaqen e
gėzilirohen tuj fitue energji korpnore e mendore per tė kryem tė detyrvet.
Edhe nė Shqypni t' onė ka nisė ka pak disi me hi dishiri i
kėtyne ekskurajoneve, por mjerisht e pengojnė mungesat e rrugavet e
tė mjetevet materjale !
Kush e ushqen ket dishir, por nuk mundet me e plotsue o per
nji arsye o per nji tjeter, shpnesojmė sė pakut se ka me kėndue me
andje shka kem mendon me rreshtue nen titullin e sypershkruem,
tuj pershkrue katundet e krabinavet tė ndryshme, toponomastiken,
doket, kallximet popullore, kangėt kreshnike, gi populli i Malevet
t' ona, pa dijtė as me shkrue as me kėndue, xėn per mėē e mban
mend, punė qi tregon hollsin e mamėndeu e bindshme tė tyne.
Po fillojmė me Malci tė Pukės, ase Sht,at Bajrakėt. Thirren
Shtat Bajrakė, por nuk janė veēse pesė, tuj kenė se Thaē e Kabash,
nder ma tė permendunit, pershtinė ka dy Bajrakė, qi kan fitue me
trimni nder lufta tė hershme.
"
Qe si na i kallxoj Nik Ēuni, kryeplak i Arstit tė Thaēit: -
Bajraku i Thaēit, i Kabashit, i Malitzi, i Qerretit e i Berishės. -
Krahina e Pukės dabet nė shėj per vorfriim : shkaku i tokės, i
mungesės sė mjetevet e i rrugavet; mjeft me thanė se lergsija prej
gjytetit tė Sbkoders kapet 3 - 4 dit udhė me u ulė e 3 · 4 m' u ujitė.
Mandej donė shtue edhe rreziqet e mėdha qi u kau ra m' u prue,
m' u djegė e m' u pjekė ma se nji herė.
I. UDBTIMI I JONĖ SHKODFJR-DUSH
Ishte dita - 30 Tetuer - e vjetit tė Jmluem. Shi, sbtergatė
siē dote Zoti. Na do t'u nisshim per Shtat Bajrakėt per detyrė fetare.
Angazhueme automobilin per deri tu MuJlijt e Gomsiqes,


112
"NDER MALE T' ON.A."
Nė Beltoiė xėn vėnd automobili e shoferi nisė me kuvendė me
nji mik tė vetin, qi punote nė nji dugajė a kaēorre; e pėvetė a mund
tė kalohet bregut tė Drinit prej baltet e ujit per me dalė nė Stajka.
Perfundojnė per jo. Dajnė me ra i Bushat. Shoferi i lutet me e
percjellė deri nė Stajka, arsyeja pse aj njifte banorėt e atyne anave
e nė rasė tė ndoj metės nė llom, multe me thirrė ndokėnd me ngrehė
automobilin me qerr e qe 11 Zhyt e myt e ēon e rrxou, desht Zoti
e kalueme pa ju pershpirtė kuej per qerr e qe I
Mėrrijtme tu bishti i Drinit nė Mjed. Urdhno e del I Ujuat e
Drinit kin nisė me shperthye. SJ1oferi ndalė makinen e "Vallahi
s'kalohet"
siellet e na thotė. Kishte arsye. Zhgarkojmė teshat nė
zall per me kalue me ndoj lunder tė vogel. Marrim me i la tė ho-
llat, por shoferi lypė rrugen krE>jt si tė na kite ēne deri nė vend
tė caktuem I E pra kishim metė nii gjysė tė rrugės. Per mos me hi
nder fjalė, ja lame I I kishte gjetė diten I
Do Mjedasorė rrishin m' anė tjeter t' ujit tuj ruejtė pale a po
jet kush nė zall per me fitue ndoj koronė. U bėjmė shej e dalin e
e na qesin me nji sule tė shkallmueme.
Na lypej oji kal per tė bartun tė teshave deri nė Dush. Merrna
vesht me nji Mjedasuer (Asllan Myrto Zenelin) e bajmė me na ēue
per 4 frang ar.
Do vrojtė se edhe katundarėt [au kan xanė ėmnin frangut arit I
U ka ra spata nė mjaltė tesh do vjet qi Shoqnija Venanzetti ka
nisė punimet nė rrugė Shkoder- Pukė e n' Urė tė Drinit qi a krye
per bukuri. Kjo rrugė ka kėnė deri tesh nafaka e shum kuej, pse
kan punue Shtat Bajrakėt, Mirdita e sa tjera katunde per rreth.
Kahė s' kan se kti me fitue frymė korone, uleshin deri prej Beri-
shet, Firet etj., per me punue nė ket rrugė. Pra 3 dit udhė lerg.
Por tesh duket se u ka shterrė edhe kjo gurrė, mbast po thonė
se Sboqnija e ka krye konēesjonin e rrugės deri mbi Korthpulė e
se vijimin e sajė po e mėrr mbi vedi Botorja. - Pra, si kjeme tuj
thanė, ngarkueme teshat nė kal tė Mjedasorit e u gatueme m' u nisė.
Eur qe po hasim nė dy Dushas me kual, tė cillt dishroshin me na
bartė ata vetė per nderė. Flas me Asllan (agen !) e i lutem tė jau
Ishote teshat atyne dy miqve. "Pasha Din e Iman" mė thotė, "kam
hjekė gazepin me xanė kalin, me i
vile samarin, ullarin etj. etj. "
Pra nė daēi me mė pague gjysen e rrugės, dy frang ar 111
Hej, more, bej, tbam vetmevedi I Nji herė shoferi, tesh edhe
kalori I Bame pak fjalė qesh e njesb, mandej me nji bakshish i vueme
kapak punės, sa me e shporrė qafe. I marr ėmen e mbiėmen e i


"NDER MALE T' ONA"
113
tham: Dikur ju Mjedasorėt e keni pasė shitė do burrni, por sot du-
ket se jau paska marrė vala e Drinit. Bani buzen nė gaz. Si me
dashtė me thanė: Ti kėnke ala ne e Lekės; per atė qi i ka dy pika
mend nė krye, sot burrni asht parja I Lum kuej i bjen rasa me
mbushė xhepin, e s' ka tjeter 11
Tuj u niitė kalueme kah Qafa e Gurit, qi gjindet ndermjet tė
Laēit o tė Gomsiqes, pritė e permėndun
nder kohė tė hershme tė
monarkia anarkike anadollake, kur deliktet jo veē ishin tė lėjsbme
praktikisht, por madje edhe tė favorizueme ! I Dukej se deri gurt e
toka e zbrueme me gjak vllaznuer, njehshin gjaqet, grabinat e kobet
e perditsbme shtegtarėsh qi u kryeshin n' atė vend 11 Sot kalon gjith-
kush si diten, si naten pa guxue me i thanė nieri i gjallė, as "kahė
vjen," as "kahė shkon." Shka don me thanė "qetsi publike" nen
nji Qeveri tė mirė I
Rame gjithkund bregut tė Gomsiqes, lum ase she me ujė tė
rrmyeshem e trathtar, shtrue me gur tė lmashkėt e rrumbullakė qi
rrokollisė prej malesh.
Mėrrijtme tu nji Urė mbi Gomsiqe, megjė me Dush, ndertue
nė trajtė t' asajė sė Mesit, por ma e shkurtė, ndoshta nė kobė tė
Venedikasve. Gjith rrugen shi, vetimė, bumbullimė; kriste qiellė
e dhe I
Na u pershkuen neper mend shtergatat, rrfėnat, luftat e vnejtjet
e atij popull, giatė shekujsh, per me ruejtė e me mprojtė fe e atdhe I
Pa pritė prani stuhija; rrezet e kandshme tė dillit nė prendim shndrit-
shin matet e atyne maleve qi kishim para sysh : simbolizojshin lirin
kombtare I Post nubila Phoebus I
Mbas tri orėsh mėrrijtme nė Dush tė Poshtėr. - Dushi A. nji
katund i vogel, kund 20 shpi, nė mjes tė maleve, mė nji luginė.
E dan sheu, Gomsiqja. Dahet nė kater lagje: Troz-Mashen-Geggjinaj-
Mraēa.
Mbas gojdhanet, dikur motit, tė parėt e tyne kin pasė banue
nė Dush· t' Eper, a ma mirė nė fushen e plleshme kft gjindet sot
Qerreti (musulman).
Tė parėt e Qerretasve tė soēem, ardbė s'dihet prej kahė, kin
pasė mėsye me luftė me hi nė tokė tė tyne e me e zaptue.
Nii plak dhelpnak i ki pasė mėsue me mushė pushkėt duqe
(pa kokerr) tue thanė se Dushstt kan per t' u tremė e per tė lėshue
vendin pa tjeter.
Dushi s'po dijka gja per ket dredhi, mushka pushkėt kokerr,
edhe i vraka e i thermueka Qerretsit. Mbas luftet shtruekan pegjet


114
" NDER MALE T' ON.A. "
e qitkan pleqni se kuej do t' i itte vendi e pl~qnija e t' Urtėvet daka
me ja Janė assjė anė qi ka derdhė gjak.
TOPONOMASTIKĖ - Si gjithkund neper Shqypni, sejcilli katund
ka ėmna plot njitė malevet, kodravet, prrojevet etj.
Skaje (mal i that) Kodra e Rrashit, Vėneshza, Horrati, Torishta,
Leja (bjeshkė e ultė ku verojnė me gja tė gjallė) Fusha e Qershizės
(ledina qi kan ndermjet pusin e Berdengut) Qafa e Lugjet, Kodra e
Zezė, Qafa e Mirė, Curri i Mėmės, Torishta e Smandhis (kėtė e ki
pasė pre vendi e marrė mallin nė kohė tė Vezirit kund tesh 200
vjet, si tbojshin) Grykat e Bletės (vend kft mėlidhen e ngulin bletėt
pse shullė) Gjoca (gur i zi shkrep me thye qafen zogu i malit;
gojdhana thotė, se kėtu a ngri sė ftonit bariu, baresha, delet, qeni
e ba gur i bardhė; barin plak, per me pėshtue, hi nen babune,
plaka nen shoshė; kėshtu dekė tė ngrirn. Nė ket vend gjindet edhe
gjurma e nji mushkut) Qafa Qelė, Rretbatori, Ndersanas, Krnema
(ujė i bardhė e i pakurrk undshoq, por nuk qet ma se 'i qyme floku
ujė as dimen as verė) Ndergjnrras, Mėrize.
RAPSOD i
MO'l'F.R E HAHRUEME
Paska paso 7 vllasen. E martuekan o dit lerg. rntka me vėlla tė vogel me sbkue e me e marrė
nė tė pi\\111. I diskan vėllnz.nlt pt\\ <l\\jt ajo gj:\\ e 11<l~jka 9 vjet pa i
pa priudt. U ankuek
a me nji zog
mali, qi shkuaka.
fluturim tu vorri i .. \\.ltR me i shti mler mėnd besen dhanė d
ikur sė moters. Dalka
vėllau pr~j vorrit e vo,itka me marrė tė motren nė pasi. Tė ju avitmen shpie kėthyeka prep nė vorr
to vet. T'u murrmen ndrykė nano e b\\, diskan mbi vorre tii shtatė vėllazenvet.
Shtat vellazen qi kan qdnė,
Per nji moter qi kan. dhanė,
Nan i) r7it rrugė po e kaw dhanė.
Vllau i ooqe! kur vjen me mė marrė J
K1ir te mushen plot na,i dit,
Tesh vjen vllau e tė ēon ke prit.
Shkojnė nan dit e shkojnė nan vjet,
Qyqja moter nė mal pisket.
Euliė po rje» ti zog me fletė 'I
A i kam vllaznit, a mė kan dekė 'I
Ende zogu 1>0 e vesh
qjojke,
Qyqen moter kahė lotojke,
Ēa i kan thanun vllaut te vogel 'I
I kati thanė .A.lija i Vogel.
1) nan == ndaud : kėshtO. edhe nder fjalu tjera n per nd.


" NDER
MALE T' ON.A. "
115·
Sd mo shpejt zogu po shlcojke,
E po i kėnon n' at gj{t,r te varrit :
Ē'e ke bd qatė besė te Zotit,
Qi ja ke dhanė diM1,r satė 1noter 'I

Sd me shpejt na ishte ēue
Rrasen varrit ja kish la1·gjue,
Krah per Tcrah me zog kd shlcue,
E kish pasė falė Zot-i drangue,
Por sall jetė s'
i kish pa' nrrue,
Fill te motra kish pa' shkue,
Nryka nryka ishin marrė

Vlld e moter si kishin ganė.
Po tė vjen era gjur e rtinė !
Hajt, he moter, Zoti tė vraftė,
Se shtat vllazen si na Tce lanė

Na shtat kulla i kemi ba,
Tuj bartė gjur e tuj ba?"tė ranė.
Janė nisė rrugės bashkė tuj shlcue,
Qyqja moier tu e ēortue. i)
Janė avitė ngiat shp{s me shlcue,
Kish dalė nana tuj kundrue,
Kish ilalė nana n' atė keroet,

Ēė po kuvenė i g,ialli me tė dekė :
Shteki>, moter, po kam 'i fjalė;
Qyqja motel' ish kenė nalė.
Drejtė fal tu varri vllau ki ehlcue
Rrasen v~rrit [a ki afrue.

Qyqja moter fort vikati,
Fort 1,ikati tuj kjd me za.
Nana e vet aty kish ardhė.
Bija e eme 1ne ka mė lai ardh("I
Erilh Al\\ja, nanii, 1nė kd marrė.
Hajt, he bi, ty Zoti tė vraftė !

Se shtat vllazen si i ke ldnė
Rresht shtat uorret qiktu
i kan.
I kish pasė ba Zoti nishan,
Nanė e bi nrykė kiir 'janė marrė
Dekun. nė tokė tė-dyja Tcan rd.

Kėndue Kolė Prėndi, Dush i Poshter 2 - XI - 32.
Excurrens
1) tuj e ngucė me fjalė.


K R u .E
(Vijim, ehif t. n)
J
KROJ DHE ĒINARI I BALLABANE-CIT
Bri rrugės sė re, qi tė ēon nė Krue, ne e rrmaktė, asht kroni i Ba-
llabanit. Na u ndalme me e pa e me pi uj, per tė cillin na thane se asht
uji ma i miri i Krues; aty pame edhe shpijakė tue mushė uj.
Nė hall t' atij kroni ishte nji rrasė e madhe shkrue mjeshtrisht turqisht.
Z. Hyjsejn Kovaēi n
' a shkruen:
" Per bri rrugės sė re Krue - Burel e 8hi nė vendin Bakijas ndodhet nji
ēesme - Krue - qi quhet nga goja e pop1alit: KROJ BALLABANEC, per bri
ktij gjindet dhe nji ēindr shum i vjeter
e i trashė,· qi thirret, po me emnin -
ĒINARI I BALLABANECIT."
.
"Natyrisht Historija flet shum bukur mbi lufien e rrebtė qi ka M Sken-
derbeu me komandantin e Twrkis Ballaban, i cilli dhe dsht mundun e thyem
prej Fatosit Shqiptdr.
"Aty ke Kroj e Ēinari, tregon gojdhana, se asht M lufta e pergjakshme
nė mes tė Shqiptarve e tė Tnrqve., dhe prep tregohet 'ee nė ket vend asht vrd
Ballabani
e prandej ka 1nbetė gojė pas goje Kroji i titulluem me emnin Kroj
Ballaban-ec, i cilli asht vue mbas vdekjes sė Herojt. -.

" Ēinari asht shum i madh e i gjanė e tė Mn me kuptue se do tė jct
qysh i atyne kohnaoe. "
Vendi ktl thotė gojdhana popullore e Krues se · asht vra Ballabani,
pėrkon bukur me histori, si edhe fort mirė i pershtatet aj tė mėm posht-
nimi i ėmnit Ballaban. Ket soj tė mėmit fort e perdorė edhe Kosova, qi
per me poshtnue uji burr e quen burrEc.
Ballaban Pashen e kishin marrė Turqit nė nji msymje nė Shqypni, kuer
ishte djalė i vogel, edhe me trimnin e vet kishte mrrijt nė shkallen ma tė
naltė n' ushtrin turke. Kje uji prej ushtsrve tė parė qi hine nė Stamollė
nė 1453.
Nė 1465 Ballaban Pasha kje dergue prej Sulltanit me 18.000 ushtarė
e luftoj nė fushė tė Valkalis, afėr Ohrit, ku e bueren Shqiptarėt luften,
e tetė prtsa tė vet, qi kjene · ēne lidhė nė Stamolle,:u ropen per sė gjalli,
pre copa copa e qitė qėjve me i hanger, pse asnji prej tyne nuk lypi msbrfr,
asnji, nuk desht t' i mohonte fe e .atdhė . kishin luftue si trima, edhe tash
diqne si deshmorė,
Mas ksaj rase shqiptarėt u betuen me luftue ma me furi e me prishė
me shue e me shkretnue pa knrrnji dhimė n' anė anmike. Ballabani u shter-
ngue per luftim me aq ushtri, e Skanderbegu nė kef rasė i dergoj nji krrabė,
nji ēapė e uji pluer, qi t'i tregote se mujtte me pasė ma teper nderė me
pasė metė bari e bujk nė Mat, se sa me. u ba general e tė luftote kundra
atdheut tė vet. Difton Historija se prej Shqyptarve kjene ma teper tė vram
se ēdo luftė qysh nė 1443.


KROJ DRE ĒINARI I B.A.LL.A.B.A.NECIT
Nder tri Iuftat e rrebta sbqyptarėt
hupne aq tė. vrani e tė plagosun sa
Sulltan Mehmeti u gzue me Ballabanin edhe e nderoj per tė katerten herė
me nji ushtri prej 24.000 nga ana e Ohrit, e nj i tjeter prej 16.000 hini nė
Shqipni kah Berati nen Jakup Arnautin, nji tjeter rinegat shqiptar. Ballabani
vite prej lindje, Jakupi nga Jugu, kshtuqi t'u perpiqshin tė dy nė Krue.
Por Skanderbegu me at tur;, qi kishte zakon, sbpartadhoj ushtrin e
Ballabanit, dermoj fuqfn e Jakupin, tė cillin e xflni nė fushė tė Kasbarit
edhe e vrau me doren e vet.
Nė 1466 Sulltani vetė e rrethoj Kruen, IJor i merzitun prej sulmeve
tė padame qi i bate Skanderbegu, u nis e la Ballaban Pashen me 70.000
per me vijue rrethimin e Krues, e me ba qi kjo tė bite nė dorė prej ujet.
Kuer Skanderbegu e msyeni Ballabanin, i kallxuen se po i afrohej
Krues Jonusi, i vllaj i Ballabanit, per me forcue ushtrin qarkuese. E msyeni
natėn, e dermoj edhe e xflni rob me tė gjith tė birin Hajdarin. Nė nadje
sulmoj kryeqindresen e rrethimit mi malin Kranjė, e pushtoj edhe e theu
vargun e kshtjelleve rrethojse tė Ballabanit. Nga maja e atij mali i tregoj
Ballaban Pashės tė vllan Jonuzin e tė nipin Hajdarin, tė lidhun me hekura.
Ballaban Pasha, i dispruem, hani nji sulm tė fundshem kundra Krues, edhe,
u vra mrenda Krues, (ke kroj i permendun), prej nji kruetani, tė quejtun
Gjergj Lleshi. Ushtrija turke, vfte nė mjedis dy zjarmave e metė pa ko- .
mandėr, kje ngushtua me e hjekė rrethimin e me u smrapė kah Tirana,
por kje msye pa mshrfr prej shqyptarve. i) (Vijon)
Zef' M. Harapi
1) Prqj "Historia e Skenderbent !' -
F. NOLI.


118
?DEKA E BALLABAN
PASHES
Nder disa dorshkrhne tė mija tė kaditshme gjeta kangen e Ballalianit,
qi
po e botoj. lilhof se perkon gadi krejt me perkthimin fren gisht tė kangės sė her-
shme sbqype marrė uli Krue prej A. Degrand e shtypė nė librin Souvenfr de la
Hwute-.Albanie,
vjeti 1901, nen titullin: La mort de Ballaban Paoha (Complainte
albanaise ehantėe a Crora.)
Qaj Tanush Jfu,zak Topija,
I lcunati i S7cande1·begut,
La ndm tė madh pe-r kah trimnija
Nder mretni kndej e andej bregut.
Me krueiasiė aj asht ehternque
Mos me lanė me himun nė Krue
Turqit ardhun prej Turlcijet
Prej Turlcijet e A~ijet.
S' don Tanushi - e din gjithlcushi
Qi tė s-iindojė s-ulltan krenuer
Mi ket kom, koniiri m·bnuer.
Thotė, jeni arber, dhunė nuk dona ;
Tė huejt s' do tė kndojnė nė kto male t' ona,
As guxojnė qi ligjė e fe
Me perpalltrn ne ket dhe.
Dy ojet rresht pat lcenė ngujue
Nde» frang.fija tue lufiue,
Edhe t11,rlcitn s'e la tė qasej,
S'e ra t' eqrin. n' .Arbet· tė rrasej,
Pa pra gjaku shkon rrkajė,
Dikuer bjerrin ēdo uzdajė
Per ndimė tė jashtme shqypet e teta,
Qi i1, 11wngojnė usliqim. e zhgjeta.
Porse nė zemrė nuk janė lodhun,
KmT nder ta kjo punė s' pat ndoclhun ;
JJledje u lidhen diē me krye
Kundra amnilcut - qi i kish' msye.
U betuene mi armė tė veta
Mos me i bd kuej - t' u ngiatė jeta,
Me dekė burra e me burrni,
]}fe i qitė namin lcst1,jė Shqypni,
Tue dalė jashtė gjytetses sė Krues,


DEKA E BALLABAN PASHĖS
119
E me u turrė n' amniqt e Krues,
Ballabanit kryet m' i a pre,
Me e lsliue gjakun porsi she,
Me e bd deken rreth kalds
E me u mlue me gu1· tė kaliie,
Porsi bleta del prej zgjonit,
.Asht'li dalin tinsė p1·ej sė voiiit,
Pa marrė frymė, porsi luaj,
Djelt e .Arbnit katalldj.
Per tri dit se ēė po luftojnė,
Gur e shkrep n' anmilc rrotllojnė,
Edhe smrapin dėr nė Kryez()Z i)
T'lirq, hampė, kurd e ēerkes .
Zot, se e maclhe leje potera,
.Aty nami u bd e mnera
U derdh gjaku der nė bark tė kalit
Edhe prrue dikoj pr~i malit.
Gjaku, mundi, numri i paktė,
Nuk i a n bajnė ēeleng1in tė saktė,
Por gjithnji me shpirt nder dhamė
Ngul qindrojnė pd ndrruemun kamė:
Per tri dit e per tri net
Me tė vorruem e amnikun ngiet.
Por kruetanėt fort u ligshtuene;
Bėn e dhanun e harruene,
K11er kjenė lidhė para se zdrypne :
Besė tė pabesit edhe i lypne,
Per me kthye nder male e troje,
Si tė ki' kenė ajo punė loje.
Turqit ikun si bumella
Per me kthyemun kah Petrela,
Tue lanė tė dekun e tė varruem,
Porst~brumiijt nen ujė tė vliwm.
Komandariit tue qitim shkndija
S' lanė tė shkatrrohet krejt 1ird,ija,
Por me tė mirė edhe me tė butė
1) Nė drejtim t' Elbasanit. - A. Degrand: Il6 1es repouesent jusq' a la mon-
tagne de Krousese. De Cro'ia a Kroueėee, sans reprendre haleine .? ,


120
DEK.A. E BALLABAN PASHĖS
Thonė: "Javash" -- "mli mos me u ngutė:"
Donė qi tė bahet msyemja e mrame
Pcl llshue kurrkund 1tji pllame.
Ballabani - kopilani,
Zog Shqypnije - Pashė Turkije,
Theri kalin, la ushtrfn,
Si haruska msyen Topin
Edhe i thotė: "Bre, derri i derrit,
Paske kenun falė prej sherrit,
Tash po mė njej~ eh kaun· qafir, 1)
Se s'kam ndodhim Pashė pahir.
Per shoshojnė dy kualt i shkrepen,
Si shkam1j prej malit shkepen,
Tuc u ndeshė shpata mė patershanė
Shkndi e gaca qet peranė,
Bumllon toka per neo kamė,
Luftė tnd tė rrebtė s' ki' pa ajo lamė.
Nė shpatull tė djathtė Tanush Topija
U varrue; porse fuqfja
Shum ma toper i u shtue trimit,
Edlu' xuer n' at tun idhnim,it
Nji shish tė giatė e tė helmue ;
Edhe shpejt, porsi dt'angue,
Nė bark i a rrasi Ballabanit,
Fort krenue n' at fus/iė mejdanit.
S' kish as hekur as rtwrojė,
Pse per ta, tha, s' k<Hn nevojė;
Veē lshue krahoe nji xhurdi,
E' i barrė armė barte nder i.
" Un s'i drue, pat thanė, ka1,rrin;
Shpata e tyne mė sh1mndė xhurdin. " 2)
Ra prej atit Pasha 'i ngri
E i 111et ka ma ne settg'i;
1) I pa besė, i
pa fe, e shamė turqisht,
2) Nė ket rasė A. Degrand vėn ket shenim: Probablement Je dglurdė, vl\\-
tement national albanais, aorte de veste err grosse laine avec nne piėce earrėe
retombant dans le dos, se mettant en cas cle besoin sur la tėte en gulse de ca-
puchon; protėgė par cette solide ėtoffe ...


DEKA E BALLABAN PASHĖS
121
Kali zhag 6 ēoj nė Petrelė
Ka xue tė vett qi pat percjellė,
Edhi!, Iciu. e ndrroj Ieet jetė,
Ēka pat dashtė aj vojt me gjetė. i)
Kruetanėt kan pre dru lisit,
E bti 'i vig, qi sliiruen, nė i,end tė tisit,
Me gjeth tė njomė, permi te vuene
.At farė trimit, eclhe e pruene
Deri nė Krastė, 2) »e e piishuene.
Porse deka nuk man pajė,
'1.'anush Topja s' lcd uzdajė
Se e shef vendin leu kd le,
Se shef grue e fmi nė ket dhe,
Pet· me ii thanun tė mramet fjalė,
Para shpirti se e i dalė.
Deka 6 trimit turqt zemroj,
Edhe Krueja fort qindroj.
Gjon Topija mlodh luftarė
Pleq e tė ri tė gjith shqyptarė
Me i ndejė pritė urcUs turkeshė
Qi si mizė malin lei' veshė.
Tė gjith kruetanėt mrenda nė gjytet
Dhome jeten per vend tė vet. 3)
1) Deka e tij kjt> njehė per e shėjte (evlia). I kje goditė nji vorr i njofton
nė Petrelė me ėmen tyrbja e Ballaban Pashės.
2) Nė rra.nxė tė malit tė Krues.
S) Kanga shqype nuk e pėrmendė Sk!lnderbegun; mast erdh ky nė ndimė tė
Krues, Ballaban Pasha kje mytė nė 1466; si mas Nolit e Hammer, aj kje mytė
jo prej Topis, por prej nji Sl.tqyptarit, Gjergj Lleshi t ; Hammer shton se kali i
tij e ēoj zhag nė lamė tė turqve, ēka e tbotė edhe Biemmi.
Hopf-i e qet deken e Topis nė 1461 e pa fmi.
Sė mramit, mas Paganel Thanos, isht i vram nė rrethim t' Arnaut - Bel-
grad nė Shqypni tė Jugut.


---
GOJA E KOMBIT
KOHA E RASATE JETES
Mos e humb kohėn. (T.)
Koba asht ar. (Shkodėr)
Koha e mėson njeriu. (T.)
Kush ka kohė mos tė presė kobė. (T.)
Punėn e sotme mos e lėr pėr nesėr. (Korēė)
E nesėrmja s' dihet. (Korēė)
Punėn qi do me M nesėr bane sot. (Shkodėr)
Ēka mundesh me ba sot mos e lėn pėr mot. (Shkodėr)
Ma mirė dje se sot. (Shkodėr)
Ma mirė beret se vonė (Shkodėr) pse kush i ban punėt heret kurr
e' pendohet.
Ma mirė vonė se kurr 1) (Shkodėr) 11,ji punė a detyre· ma mirė tė
blihet edhe sado vonė se sa te" leht1t krejt pa u-ba.
Mendo sot edhe pėr nesėr. (Shkodėr)
Mejto tė nesėrmėu. (T.)
Molla s' piqet nė nji ditė (Shkodėr) ēdo punė pėr m'u-krye don kohe'.
Pema piqet nė kobė tė vet. (T.)
Ēdo gje ka kohėn e sajė. (T.)
Kush mirė e zėn, gjymsėn e punės thuaj se e bėn 2) (Shqiptarėt e
Siēlljes) fillimi a gjymsa e punės.
Jetėn yn Zot s'e bėri nė nji ditė. (Shqiptarėt e Siēiljes)
Lum njeriu qė pret beren e mirė (Shqiptarėt e Siēiljes) lum kush
s' ngutet nder punė, por pret kol,ėn ma tė pfrshtatshme e ma tė
mirė pe·r me
i a hy njij pune.
Ay qė vete pas kohės ay rron. (T.)
Viinė vjetėt, vijnė ment (Shqiptarėt e Siēiljes) pse njeriu nxen pėr dite·
Vit i ri, jetė e re 1). (Shqiptarėt e Siēi1jes)
Lum i pari e mjerė i mbrami ?) (Sbbwdėr) kush i del para ndo 'i
punės nuk gjindet kurr keq.
Tirt, tiri, tere teret; lum kush ēohet heret. (Sh koder)
Kush mėngon bluan. (T.)
Kush shpejton bluan. (T.)
Ēė sjellė nji orė s' sjellė nji vjetė. (Shkodėr)
Ēka ban sahati s' e ban motmoti (Shkodėr) puniis duhet me i ndejė
1) Meglio tardi ehe mai. (Prov. it.) Frangt thonė; Mieux vaut tard que
jamais. 2) - Chi ben comincia e alla metil. dell' opra. (Prov. It.) - 3J Anno
nuovo, vita, nuova. (Prov. it.) - 4) Beati i primi! (Proy. jt.)


GOJA E KOl\\IBIT
123
gjithmonė mbi krye e mo.~ me i u-larque kurr, pse nga nji herė
ēka rnund tė fitohet nė nji orė nulc fitohet tė gjith vjetin.
Hyri viti shkoi moti (T.) Koha kalon me shpejt.
Ke ze dielli pa larė s'i vete dita mbarė. (Shqiptarėt e Siēiljes)
Hekuri nė tė xetė rrahet ~). (Sbkodėr)
Punėt qi sh koj nė tuj u-zgjatė dalin bolla 6). (Shkodėr)
Ma mirė nji voe sot se nji pulė mot. (Shkodėr) 7)
Me mirė pesė sot se dhjetė mot. (Leskovik)
SI tė bin lodra kce. (Shkodėr)
Si bije daullja ashtu luaj kėmbėt. (Korēė)
Si tė jetė vallja ashtu do tė kėcehet. (Labėri)
A u-zure nė valle 1 Do tė luaē s). (Korēė)
Lojti prifti nga belaja, qeshi hoxha nga sevdaja. (Korēė)
Dyrnjaja asht e atij qi di me e kollandisė 9). (Sokodėr)
Dit' e kuvenduar grusht nė krahėruar (Labėri) kush e kalon diten
me llafe pendohet.
Prit gomar to dalė bar, bari duel e gomari cofi. (Shkodėr)
Prit kalė tė dalė terfoja, terfoja duel e kali cofi 10). (Shkodėr)
Prit ēil tė dalė terfll (T.) ke nge me pritė, Thohet edhe pėr nji prem-
tim qi ngjatė aq shum sa qi ne e mbrasn. s' vyen ma gjti.
NJė herė bije lumi kucka (T.) nji rasė e mirė nuk bje nė dore· pėr-
herė, prandej kur te· vijė duhet me perfitue prej sajė.
Ē'a nji ditė s'a per ditė. (Shkodėr)
Ē'a nji herė s'a pėr herė. (Shk.)
Nuk ecė gjithmonė kungulli mbi ujė. (Sbkodėr)
Ēė sjell njė orė, s' o sjell viti. :Njė herė njė tregtar kish lėnė' ne· dy-
qan te· birin dhe kish vajtur jashtė pė'r njė' punė. Pas pak kohe
arrini ne· dyqan tė' tij njė fshatar ma ca mushka tė ngarkuara me
lėkura dluJ11,ēh e dhfah. Eshutari kish nevojė pėr tė holla dhe tėrė
ato lėkura donte t' i shiete shpejt qė tė mos mbodhisej nė trek.
Ēuni i vogėl s' dijti ēe· t' i thote dhe fshatari atėherė pa humbur
kohė vajti tek njė treqiar tjetėr dhe i shiti. -
Kur ardhi i ati
pyeti: "A. ka qiinė ndokush i " "Ka qė.nė njė fshatar me ca mu-
shka me lėkura, i pergjegji ēuni. Ti nul« ishje kėtu pėr tė i a blerė
dhe ay vajti dhe
i shiti te gjitoni ynė"· - Tek niuar vesht treg-
'tari se gjitoni i kish blerė lirė tha me dė'shprim: " Eh! ēė sjell
njė orė, se sjell »iti ", Dhe nga ltidhė'rimi preit njerėn. kėmbė pėr
tė mos dalur me nga dyqani. - Kėndej dualen. fjalėt: "Dyqan·
xhiu dubet tė ketė njė kėmbė tė tbyer" pse " ēė sjellė njė orė
s'e sjell viti"· (Labėri)
Kolė Kamsi
6) 11 ferro va battuto quando e caldo. (Prov. it.) Frangėt thonė: Il faut
battre le fer pendant qu' il est chaud. -
6) Le cose lunghe diventan serpi.
(Prov. it.) - 7) Meglio un ovo oggi ehe una gallina domani. (Prov. it.) -
8)
Qnando nno e in ballo, bisogna ballare. (Prov. it.) - 9) Il mondo e di ehi Io sa
canzonare. (Prov. it.) - 10 Mentre l' erba oresoe, muore il cavallo. (Prov. it.)


BIBLIOGRAFi
1. - P. ANTONIO
BUSETTI
S. J. - GRAMMATICA ALBANESE
-
U EDIZ. INTER. RIFATTA -
SCUTARI TIP. lMMACOLATA
CONCEZIONE 1933 -
Fra. 1.20.
Asht e dyta dorė e librecit tė njoftua "Pratica e Grammatica della
lingua albanese. " Por metodi ka ndrrue mbas qellitnit tė librit; perpara
ishte kenė nji ndimė per ndsat qi nj ifshin praktikisht giuhen shqype e
giuhen italishte per me u themelue ma mirė n' at njoftim, tash asht nji
liber theorik-praktik per italjajt qi donė me xanė shqyp. E do tė thona me
nji herė se per nji qellim tė tillė asht libri ma i vjefshmi qi njofim na.
Auktori merr perpara sysh ma fort djalektin e Shkoders, sikurse shi-
fet prej tė mėmevet karakteristike t' atij djalekti.
Janė tri pjesė: nė tė paren qi asht gadi krejt praktike, lexuesi, tė
thuesh pa u kujtue, msohet nder veēori tė shqypes; nė tė dyten xėn mor-
fologjfn e rregullshme, nė tė treten formėt e parregullta.
Ndermjet tė rregullavet janė 114 copė praktike ose ushtrime e nė fund
fjalori dyfish kund njil. 1230
- 750 fjalėsh.
Ushtrimet janė graduale e tė hartueme nė mnyrė qi tė xehen tė gji-
tha ato fjalė qi perdoren ma shpesh nder bisedė.
Nuk janė kursye pasqyra e karaktere tė ndryshme per kjarsi tė rre-
gullavet; per ma tė madhe Iehtsf janė fjeshtue rregulla e paradigma, aq
sa me mujtė kush me :fitue nji dijeni tė mjaftueshme per kah praktika. pa
nevojė per nji udhėheqės tjeter.
Nė majtėt me ju ba nji kritikė kėtij Iibreci, asht kjo se editori, tuj
u pshtetė pak teper nė vullndet tė mirė tė studjusit e nė metodiēizem tė
tij, shka tha nji herė nuk e persritė JDa kurr, e kur nuk asht krejt i pa-
mishrirshem, i qet pėrpara sysh
... nj i ēitacjon me faqe e paragraf! Por
anl ka per tė ja dijtė ne mos tjeter kuleta e studjuesit !
2. - FIQRI
LLAGAMI
-
STUDIME KRITIKE MBi NJERZIT E
MDHAJ -
VoL. I -
TIRANĖ, Sht. "Tirana"
1933.
Gjasht studime kritike nė 39 faqe! Asht nji fakt qi tė shtjen dyshi-
min mos tė jet ky nji perftim i kulturės sė sa shkollave tė soēme: nji tubė
njoftimesh tė ndryshme dore sė dytė, d. m. burimi indirekt, pa thellat
nė kurrnji barte kurrnji letratyrė. Perkundra janė shprehja e nji mendjeje
e nji zemre djaloshare qi merr shkas p:rej kujtimit - tė shkurtė - tė ve-
pravet tė tė mdhajvet per me shprehė idealet, ambicjonet, edhe "les nai'.-
vetes " tė bukra tė moshes sė vet,


SI MBAROI DASHUNIJA ...
KALLXIM I KOHVE T' ALI PASHĖ TEPELENĖS
(Vijim, ehif f. 94)
2
,
N E uesre nade dielli qi njitej tuj ahselxye per mbi male tė The-
salis, dikote rrexet e arta mbi kala. Por si nji shqype qi nė
kreni e qeti rri nė fole tė vet, soditte fushen poshtė.
Nji trim zdrypte prej kalas e po u avitej shatorreve tyrke.
S kishte armė me vedi. Sogjet deshten m' e kapė e m' e ba rob.
"Mue mė dergon kapitan Zhavella" u tha ai. "Kam nji lajm
per .A.l'l Pasherr."
Nji oficir e ēoi tu shatorrja e Pashės.
Pasha kishte M nji natė tė keqe. Pritte me dishirė tė zbardhte
drita, per me marrė ndoi lajm prej Suljotit. Nji herė me thanė s e
kishte marrė gjumi kah djerrote si m' e shti nė dorė Tripen. Per-
gjumsbem, merzitahem rrite nade shtri nė shtrat, brrylin pshtetė per
jestek e kryet nė sbplakė tė dores.
Taj u dridhė bini ofi.ciri nė shatorre e u ndal pa za tu dera.
"H~ I" ungroi pasha.
"A nji Suljot me nji lajm tė Zhavellės ! ''
.Alija kceu prej shtrati.
"Ku asht ai Y"
1
Oflciri e shtini mbrendė.
" Ē' a zani '"
Lajmtari xori nji leter e i a dorzoi pashės. Ngutshem e shkjeu
pėsbtjellen e e lexoi. Tu e lexue, ftyra erdhi e i u vra, sytė i rro-
tulloheshin, duert i dridheshin prej tė terhuzunit qi i mori zėmra,
Pa pritė hodh letren nė tokė, e shkeli me kambė e briti me idhnim :
"Qerratahi ! "
Si i terbuem sbkote e vite neper shatorre. Oflciri kgyrte i hu-
tuem pashen pa dijtė me i dhanė maje atij tė trumhasun. Kėshtu
s u kujtue se Iaimtari kishte ikė prej shatorrje.


126
SI MBAROI D.A.SHUNIJ.A.
.??
Bini Mehmeti mbrendė,
Ta pamen pashen mbet edhe ,ii i prem. Kuer qe i
veten syt te
letra, ulet e e merr.
Shkresa thote:
"Mark Zhavella i Sulit, Ali Pashės."
"Tė kam premtue me mbaj tė besen, njash tfi si mendon ti
me mbajtė tė tanden. Edhe e mhfljta. Une e dij se Alija a nji i
pa-besė i poshter qi don me hupė mue e gjinden t' ėme, qi don me
shqymė fisin t' onė me vend, po t' ishim na aq tė marrė sa me u
besue beve tė tija. Prandej jam bafShkue me shokė tė mij e due 'me
luftue kambė per kambė me ta, deri nė ma tė mbramen pikė gjakut.
Djali le tė mė desiu, por po tė baj be, qi kam per t'i a marrė gjakun."
Mehmeti kqyri pashen. Alija atėherė e vuni oroe e u ndal.
"Pizavengu mė ka rrej tė!" kerclloi pasha.
"Tė paēė thanė, Ali, qi ti si i njef Suljott."
"Dreqi more e marrėt gjith faren e tyne ! "
"Me tė trueme s ndreqė gja. Ti i ke kėthye Suljotve nji nder
prisa ma trima. "
"E pra Tripen do ta marrim", ul uroi Alija. "Sot do ta sul-
mojmė atė kaēorr, e tė tanė atė fafė tė keqe do ta shqymi."
"Idhnimi t'i ka marrė metė? lumė pasha. Ndigio' i herė ēka
thotė Brahimi ! "
Emni i geueralit e bani pashen me ra nė fije. " Ma thirr Bra-
himin ! " i briti oficirit qi rrite tu dera.
Generali erdh. Alija e mati m~ do sy tė terbuem :
" Kėshilli i yt mė doli i keq. Suljoti i
a pat metė vedit. ''
"Un fola mbas mendimi t' eni."
"Sot do tė bajmė nji tė mėslyme; kalaja do tė bije! Njitash
nep urdhėnat."
Brahimi i vrani vetullat e kėqyri pash en pa bza.
"Pse rri ashtu pitė 7 A kujton ti se kta hora do tė losin me
Ali Pashen ! "
· Mehmeti i dha generalit letren. Si i hodh ky nji shikim i a kėtheu.
"Tė mėsymen e baj mė, por shkoj mė me i ra murit me krye"
foli kadalė; "luftarėt tė tue e dijnė- Ata i
ka lėshue zemra krejt."
"Lisi me nji tė rame nuk rrxohet kurr. Do ta mėsyjnė ma-
lin me dijtė se nė kamxhik i ve pa.ra."
"Ata kanė me ndigjue, por jo me fitue ! "
Generali-u suell me dalė prej shatorrje.
"Ndal!" i briti mbrapa Alija,


SI MBAROI DASHUNIJA ???
127
"Ata shtatdhetė Suljot shokėt e atij qėnit tė pa besė duhet
me 1 terė. Njitash njiti nė konop. "
"E koritė vedin Ali," i a bėni Mehmeti, "me varė lufoarė
trima si cuba e gjaksorė."
Pasha i
lishoi nji shikim plot idhnim, por fjalen nuk i a qiti
krnjt poshtė. Heshti sa grima, mandej e baui buzen si nė nji gaz t' idhėt.
"Mirė, nė kjoftė se u kande ma fort plumin, faljau ka i ko-
kerr per shoq. Por jo I ma mirė t' i vrasin tė vett. Lidhi me duer
mbrapa e veni nė krye t' ushtria: pale, 'i herė, kushedi na i ēilin
dyert e kalas ! "
Brahimi u da prej pashes; s vonoi shum e nė lamen marė u
hap urdhėni m' u gatue per tė mėsyme.
Prej pyrgjeve e ledheve tė kalas, kundrojshiu Suljott ushtrin
tyrke. E dijshin mirė se Alija do ta shfrete terbimin e vet me nji
sulm tė ri:· e ata gzoheshin me vedi pse ishin ma se tė sugurtė qi
ēė
do provė e tyrqve me pushtua kalan kishte per tė ligshtue fu-
qin e tyne. M bė njenin nder pyrgje ma, tė forta kishte xanė vend
Zhavella me Dimo Snoven. Dy topa ishin bri tyne me grykė mbi
ledh e oji mori gjylesh hekuri ishin grumbull. Luftarė me fitila e
me fillore rrijshin gati e pritshin sbėjin per tė gjue.
"Atje poshtė, po nisin me livrue, a shef?" i tha Dimi a Zha-
vellės. "Mjaft dam mos me vezullue gjys-hana mbi ket farė kalaje.
Por mjerisht s ka por uji rrugė qi tė bjen kha nalt I"
Zhavella bėni buzen nė gaz e u ra mustakve tė giatė me tė
dyja duert tuj i tjerrė maj!)t e tyne per nji grimė herė, pa i a da
syt ushtria poshtė.
Nuk pergjegji aspak; vranėt ndiqte me sy levisjet nė lamen
e turqve.
"Tash po ngrehin topat ! Kamsorija po rreshtohet;" vijoi Dimja.
Luftarėt bri tij kundrojshin poshtė,
Za burijash ushtoi larg prei fushet-
, "Po aviten l" briti Dimja.
Zhavella u perkul mbi ledh e i preh! syt e vet, si ta pengote
diēka tė jasbtėzakonshem atje poshtė. Pa pritė brodh mbrapa,
ēoi
duert perpjetė e bri ti:
" Per Zotin e jetės ata janė! "
"Kush 7" Pveti shoqi i tij.
" A s shef, ata trima nė krye t' ushtria, ata s janė tyrq I"
" Po, per Zotin tek janė Suliotė ! "
"Shokėt e mij janė ata. A e din tash pse si ka mbytė Alija Y"


128
SI MBAROI D.A.SHUNIJ.A.
???
"Shpirtziu ! Me i mbytė na me duer t' ona i ka lanė gjall."
"Dreqi vetė s' ka si me kM~ ndryshei."
Zhavella i pėrmblodh grushtat.
Edhe prej ana
ve tjera tė kalas i kishin hetue Suliotėt: goje nė
gojė u hap fjala e mori dhen; poshtė neper rruga grat me lot per
faqe kallzojshin mizorfn e tyrqve.
Pa pritė i a behi Kajda nė pyrg e i u avit Zhavellės.
"Ti ktu 1" pveti ai ēuditė.
"A asht kund Marku aty poshtė i"
"Ah, ti th ue per
... !
"
Kapitani shtrini shplaken e dorės sė djathtė mbi sy e kqyri
poshtė, grueja ndej aty bri tij.
"As un s po e shof kund,'' tha Kajda me za tė letė. "Si
doni me i a ba tash , "
Kapitani kqyri edhe 'i herė jashtė ushtrfn qi avitej.
"Dimo" i thirri shoqit "ruPju se shprazė as nji herė; po
i bijmė me sulm tyrqve e po i hjedhim prej malit poshtė. Veni me-
nden, un po shkoi te Bogoia. ''
Nji re e bardhė u ēue atje poshtė, ushtimė e largtė topit u ndie
nė kala e nji gjyle fishkulloi per ruaje pyrgut.
Bogoja ishte sundimtari i kalas. Prej pyrgut qi ngrehej mbi
derė tė kalas, kishte kundrue roejen, e kishte ba shestimin e vet
edhe ai si Zhavella.
U bane bashkė tė dy me Mark Bocarin, nji kapidan tjeter e me
mungarin, Samuelin, qi ngitte Iloguer mė lloguer, pyrg mė pyrg, per
me i sh kjyrtue topat.
Kishte shkri disa topa tė ri pse ishte mjeshter nė ket zeje, e
me zi ēė pritte me i sprovue.
Nė kala rane burijat e Iuftarėt u mblodhen neper rruga.
Nė .pyrgje e nė llogore, s mbeten por ata qi lypeshin per sher-
bim tė topave.
Zjarmi i topave n' ushtri anmike nisi m'u ba ma i shpeshtė,
gjylet vijshin tuj fishkllue e me krisme tė mnershme theheshin per
shkambij tė ledheve; tė rrethuemit s pergjegjshin.
Per herė ma teper aviteshin ēetė mbas ēete tuj shtye para
Suliotėt e lidhun. Tash mbrrine mė shė] ku i
dote Samueli.
Nji top bumbulloi prej kalas; gjylja me nji lakim tė gjanė u hodh
mbi ēetat e para e shkoi era mė trup t' ushtrfs. Ishte shėji per tė msye.
Suliotėt si ndalte gja ma.
(Vijon)


??
K R o N I KE
LAJME SHKODRE
1. 16 MARC - Z. Rustem Ymeri Kryetar i Bashkis transferohet po
me at zyre nė Korēė e nė vend tė tij vjen persrf Z. Zenel Prodani, ish-
Prefekt i Elbasanit.
2. 23 MARC - Z. Sirri Leskoviku Prefekt i Shkoders muer leje e
xėvendsohet persėrf prej Z. Et- hem Toto, Prefekt i Kosovės.
3. 23 MARC - Ministri i Arsimit Dr. Mirash Ivanaj vt1ni kandida-
turen nė Shkoder.
4. 10 PRILL - Mbet i anuluam Kampjonati ndershkolluer i foot-
ballit per shkajk se skvadra e Shkollavet Industrjale nuk muejti ma me
marrė pjesė, edhe por dis{i mosmarrėveshtje tė ndolluna nė zhvillim tė tij.
LAJME SHQYPNIJE
1. 22 FRUER - U rati:fikue nė Tiranė traktati tregtar shqyptaro-
franēez i nenshkruem me 28 mare 1929.
2. Populli i Pogradecit dau me i ngrehė nji monument Bataljonit tė
Kolonjarvet qi luftoj vj. 1914 n' at gjytet kundra kryengritasvet e kundra
anmiqvet tė Shqypnis.
3. 29 MARC - U ėmnue Minister i Shqypnis nė Turki Z. Xhavid
Leskoviku ish - kryekonsul nė Shkup.
LAJME EKONOMlJE
1. 11 MARC - U vendos likuidimi i shoqnfs metalurgjike "Vulkan"
prej asamblėa s' aksjonistavet; arsyeja ka kenė mungesa e kapitalit.
2. ,Nė fund tė frorit bazja ari o Iires italjane u kap nė 47, 320/o tė
qarkullimit nė leter.
3. 23 MARC - Ministrija e Financavet gatoj nji projekt-ligjė
per
me syprimue kalitetin e parė e kalitetin e tretė tė letravet per cingare.
4. 24 MARC - Ministrija e E. K. dergoj n' Itali nji komisjon per
tė ble shtaeė rrace,
6. 27 MARC - Anulohet konēesjoni i shoqnls "Dele" per shfryt-
zimin e peshkut tė Vivarit; arsyeja ka kenė se shoqnija kishte pasė dame
teper tė mdhaja aq sa me shti dyshimin se nuk do tė muejte me shfrytzue
at konēesjon.


i30
KRONIKĖ
LAJMR TĖ JASHTME
1. 19 MARC - Ministrat ingliz Mac Donald e Simon · shkuene nė
Romė per nji marrveshtje me Musolinin; asht pregatitja e nji bashkpunimi
tė 4 Fuqivet tė mdha t' Europės sė Prendimit (Italija, Ingilterra, Franca e
Germanija) per nji politikė paqsore revizjoniste mbas proponimevet tė Mu-
solinit.
2. 17-19 MARC - Kėshilli i Konferencės Nderballkanike, caktoj re-
ndin e ditės tė Konferencės sė IV qi ka per t' u mbajtė nė Selanik, tuj e
da nė pesė pjesė: juridike, politike, intelektuale, ekonomike, tė komunika-
cjonevet, soējale - hygjenore
LAJME KULTURA.LE
1. Me 19 tė Marsit, nė Kuvend i;ė Giubadolit, nė Shkodėr, Etnit Franēe-
skan kremtuen Iumnisht tė njizetepe~tėn vjetė tė meshtaria sė provinējalit
tė tyne, tė N dertit At Vinēenc Pren11ushi - t.
Kje nji kremte e pėrvuejtė si e pėrvuejtė e pa lakmi lavdesh e nde-
rimesh fisht edhe jeta e kėtij rregulltari. Por me gjithė kėta eroni i tij
s ka nevojė pėr bujė; asht mjaft i njoftun e i ēmuem nė popullin t' onė e
nė breznfu e arsimueme. E ket nderim e ka fitue me virtytet e vetit burr-
nore qi e ndajnė nė shė], me veprat ti mira qi s pranė tue reshė nė ndihmė
tė vobekvet e nė dobi tė Shoqnis si edhe pėr shkrime e libra qi ka botue
pėr tė naltsue nė pikpamje tė kulturės vendin e vet.
Si bir i dejė i Serafinit t' Asizit nuk kursehet me i u - gjetė ndihmė
kujdo ndėr kobė e rrethana ma tė ngushta, me sjellė me kėshille e me urti
tė vet tė pashoqe qetėsin e pagjėn r1dėr zemra tė turbullueme e me kenė
mprojtės e pėrkrahės i tė drejtavet tė vogjelvet e tė pafuqishėmvet. I pa-
jisun me nji natyrė tė butė e me nji sjellje vertė bujare, i arsyeshėm e i
matun ndėr gjikime tėrhjekė nė ēdo kuvend vėmendjen e simpatfn ndėr
ndigjues, e me fjalėn e ambėl e plot freskim zbutė zemrat kur kėto janė tė
pezmatueme prej disprimit a tė breme prej krymbit tė smirės e pėrtrin kėnaq-
sin e bashkimin, dy kushtet e nevojshme pėr tė mbarėn e ēdo vepre sė mirė.
Por veprat e mira e tė pėrshpirtshme qi kryhen pa nda prej kėtij
franēeskani tė pėrvujtė dihen vetėm prej asajė orte sė popullit me tė cilėn
asht pėr ditė nė tė pėrpjekun. Tragėt ma tė dukshme pėr tė gjith tjerėt
janė veprat e botueme ndėr lamije tė ndryshme tė letrėsis. Po tė hedhim
nji sJ ndėr punimet e tija letrare do tė ndijmė nji kėuaqst tue vrejtė se
nė njizetepesė vjet - pse me ushtrim tė zyrės sė meshtarfs nisė me u dukė
edhe veprimi i tij pėr lavrim tė gjuhės - ka derdhė mjaft mundė pėr tė
begatė letrėstn t' onė tė vorfėn e pėr 111e i dhanė shkas kulturės sė popullit.
Nuk po i pėrmendim kėtu veprat qi ka botue deri mė sot: janė tė
gjitha nė mende e nė zemėr tė njasaj breznije qi ndinė rreshk pėr me lexue
libra shqip tė shkruem nė nji gjuhė tė pastėr e nė nji stil tė rrjedhshėm


KRONIKĖ
131
e t' ambėl. Mund tė thomi se veprat e tija janė sot nji shujtė plot vlerė
morale pėr masėn e re pėr me e drejtue n
' edukatė, pėr me i ndritė me-
nden e pėr me i uiėsue bukurit, thjeshtėsln e elegancėn qi ka gjuha shqipe
kur tė pėrdoret prej nji hartisti tė vėrtetė.
At Vinēenc Prennushi i ka falė kombit tė vet deri tash nji tufė poezish
plot njomsi e pėrmallim e shum modele tė bukura proze.
Kur nė vjetin 1856 Adolf Dumas, i ngarkuem prej Ministris s' Arsimit
pėr me mbledhė kangėt popullore tė Provencės i u-drejtue poetit F. Mistral
pėr tė pasnn prej si shembuj e njoftime, ky, tue e pritė nė shtėpi tė vet,
i lexoi nji kangė qi kish pėrbft ndėr ato dit pėr poemiu « Mirei ». Dumas
u - entuzjasmue e mbet shum i habi tun. - I'o prej kah e keni marrė ket
xhevahir kaq tė bukur? - e pyeti poetin. Xhevahirin, si na e kallxon vetė
Mistral ndėr Kujtisne tė tija, e kish nxjerrė nga visari i zanės popullore.
Sikur poeti Mistral kje i frymsuem ndėr poezi tė veta nga kangėt e popullit
tė Provencės ashtu ruund t.ė thomi se iuspiracjoni populluer formon edhe
notėn themelore tė botės lirike t' At Prennushi-t. Kjenė kangėt e vallet e
popullit t' onė qi i dhanė shpirtė ndiesivet e ndezen fantazin e tij, qi i fa-
len ato thanje t.ė bukura poetike e ato frase tė gjalla me tė cilat endė
vargjet e veta. Po tė nisim me lexue vargjet e para tė rromanxės « Grueja
Shqyptare »
Ka ra rrezja nder bajflma !
apo tė kangės « Burri Shqyptar »
Ē' po gjimote pylla e butė,
Idhtė kahė njitej - o nji sutė !
na duket sikur kėndojmė nji valle tė popullit e jo hartime poetike tė da-
luna prej zemret tė nji poeti. Por ēka se tharmit, qi nxuer prej kangvet
tė popullit, dijti me i dhanė nji trajtė ma tė hijshme e me i veshė su-
bjektet me shllime e ndiesi tė larta. E pėr kah rritmi i vargut poezija e
tij asht mandej gjith melodi, gjith kangė, Kanga asht paja ma e ēmueshmja
qi Zana mund t' i falė nji nxanai tė vet, asht nji forcė qi shpėrthen prej
zėmret tė nji poeti e qi s ka nevojė pėr vesh. E nė ket veshtrim At Prennushi
usht nji muziktar i vertetė nė lirikat e vetit: metrika, tingulli i fjalvet,
harmonija e vargut, polifonija e strofa vet tė gjitha kanė pėr te randsi kryesore.
Nji karaktėr pėrmallimi ka poezija e tij, e pėr ket arsye asht quejtė
poeti i melankonfs. Ndėr mft tė shumtat e vjerrshavet si edhe ndėr ato me
subjekt fetar ndihet nji melodi e mallngjyeshme qi tė prekė zemrėn e tė
ban me derdhun Jot edhe ndėr ēaset ma tė gėzueshmet tė jetės. Veē ēka
se ajo notė melankonije nuk tė ligshton krejt, nuk tė bjedh nė nji disprim
tė thellė, vjen e tė ngushllon e tė forcon me idealet e nalta tė fes e tė kombsis.
Poet plot amelcim e shije At Prennnshi {Lsht edhe nder vepra e shkrime
tė punueme nė prozė. Gjinden tė shpėrndamė aty-kėtu nepėr tė pėrkohshmet
« Zani i Shna Ndout » e « llylli i Dritės» artikuj me argumenta tė ndry-
shėm e kallxime e pėrshkrime qi pėr pastri e hijeshi gjuhe e pėr stil t' a,


132
lrRONIKĖ
-
rubėl e pėrherė tė rrjedhshėm janė e kanė pėr tė mbetė modele tė bukura
proze nė letrėsin t' onė.
Mjeshtri tė veēantė asht kah tregon mandej si pėrkthyes veprash tė
hueja. Mjafton tė lexohen rromanxi historik « Fabiola » e Wiseman - it e
Kryevepra e Sienkiewiz - it « Quo vadis 'I», qi asht tuj u shtypė nė tė pėr-
kohshmėn « Hylli i Dritės», pėr me pa se sa e zotnon gjuhėn e popullit
ky shkrimtar. Me nji shqipe tė thjeshtė e fare popullore, pa pėrdorė fjalė
tė hueja e neologjizma, din me i ndertue nė nji trajtė tė kjartė e me nji
lehtėsi tė ēuditshme ·mendimet ma tė nderlikuerne e me kapėrcye ēdo vi-
shtirsi qi i paraqitet edhe nė pėrkthim tė shprehjevet ma delikate. Periudhat
i dalin tė kjarta, pėrshkrimet e sendevet e tė vendevet si piktura tė ver-
teta plot ngjyre e dritė e djalogat me nji naturalecė shum tė kandshme.
Prandej veprat e At Vinēencit tė stolisuna me tė tilla cilsf lexohen me andje,
Po tė merret m'u kėndua nji vepėr e tija nuk tė bahet me e lėshue doret
pėr pa i dhanė fund.
Nuk bijmė, pra, nė gabim me e mbajtun ket shkrimtar si nji ndėr
prozatorėt ma tė mirėt tė gjuhės shqipe. Nė kjoftė se veprat e tija nuk
kanė fuqin qi tė trajtojnė nė brezin e t:i shpirtna tė fortė e guximtarė si-
kur dishrohet prej disave, kanė sė paku fuqin tė formojnė zemra tė mira
e ndėrgjegje tė pastra e tė shėndoshta. E pėr kėto Sbqipnija ka sot shum nevojė.
Nė ket rasė tė gėzueshme i urojmė kėtij franēeskani tė vlertė jetė e
shėndet. E paēim pėr shum mot pėr lulzirn tė gjuhės e per tė mirėt' Atdheut.
K.K.
2. 15 MARC - Arsimtarėt e Gjinokastres temeluene nji Klub tė vet
me qellime kulturore.
3. Titullar i kathedres sė re tė giuhės shqype pranė Universitetit tė
Palermo - s u ėmnue Papas Gaetano Petrotta.
4. U paraqit nji projekt-ligjė per me likvidue nji herė e per gjith-
monė shperblimet e gjidikevet ; kėto ishin pagesa qi u kapasė la qeverrija
otomane disa familjeve shqyptare sikur b. fj. asaj t' Alltunit nė Kavajė;
me ket ligjė pra zhduket edhe nji gjurmė tjeter historike e rregjimit tė kaluam.
5. Duel nė dritė nji gazetė e re "Vatra" nė Tiranė, tash per tash
tri herė nė javė por ndoshta shpejt per ditė; asht politike ekonomike shoq-
nore; e drejton Timo Dilo.
' 6. 2 PRfLL - U inaugurua Shkolla e Bujqsfs e Fondacjonit Near
East. Qellimi i sajė asht qi tė zbatojė ditunin shkencore nder nevojėt e
perditshme e praktike tė klasės bujqsore.
:Pronar p. Shoqaten "L.E.K.A.":
LUIGJ Srnoin
-
Drejtuer pergjegjėa: Tusa KAlUBIUQI


BUKLA (NUSEZA)
J{ALL.XIJJf POPULLUER NĖ MIRDITĖ
Nuseza, thonė se ka kenė nuse. Gjithkush e din se nuseza i
copton m1jt ku t'i gjc1jė. Por pse e ka gjithket idhnim me ta 1 Qe
arsyeja: Kur ajo ishte nuse, i patne hanger mijt boshtin e furken
me tė cillat tierte e nuk i kishte pshtim burrit me ba me e pasė
diktue se i ~ishin hanger mijt furken. Kjo atėherė prej friget i lu-
tet Zotit e i thotė: "O Zot I mė ban nji gja qi kft tė m' a ndiejn
eren mijt, tė cofin tlrej meje". Edhe Zotin' at ēas e bėni nusezė (bukel),
Me ndollė qi ndo 'i shpije i veshen mijt fort, duhet me marrė
e me goditė nji bosht e nji furkė, me vu pak lesh mbė tė e me e
hjeduė nė tavan tuj thanė kto fjalė tri herė rresht: "Shif, o nuse,
shka kan ba rn'ijt nė furkė tė tande "·. E mos u tutni aspak, pse
pa µ ba dy net e shifni nusezen tuj i pre mijt, pse, kudo me kenė,
ajo siellet e vjen.
Me permendė (imnin e nusezės afer zjarmit, thonė se asht keq.
Kolė Shtjet'.p.i


'' L E K· A ''
BEVIST~
MUEJOB,E 32-36 FAQESH
del
me 25 tė setcillit
muej
PAJTIMI
PER
NJ'I
VJETĖ
per nė Shqypni . . .
. fr.art 5.-
jashta Shqypnijet . .
6.-
" "
per antarė tė Shoqatės.
4.-
" "
Nji numer i posaēėm .
1.-
" "
Pajtimet munden m'u paguo nė DREJTIM _e tu Z. LUIGJ
SIMONI (~tt1~iJt'.'.'.'.) drejt per drejt ose me mandat - postė.
Per Xoleksjone e Numra. tė posaēem m'u marrė vesht me Drejtim.